žaruotas

žarúotas, -a adj. (1) DŽ, NdŽ su ražais, žarais, šakomis, spygliais: Ežys buvęs ant kalno, pamatęs dieną auštant ir stebėjęsis į saulę tekančią: iš to ir palikę jo šeriai dygliuoti, žaruoti BsMtI11. Žarúotiejai beržai tinka šluotoms rišti, o vizguotiejai nedera Šts.

◊ žarúota žvaigždė̃ NdŽ kometa.